- atvestinė
- atvesti̇̀nis, atvesti̇̀nė bdv. Čià jõs atvesti̇̀nė kárvė.
.
atvestinė
Look at other dictionaries:
atvestinys — atvestinỹs, ė̃ smob. sutuoktinis, atėjęs gyventi į vyro ar pačios namus: Atvestinỹs į butą, t. y. žentas J. Jeigu į žentus vedį ima, tai yra, jei jis bus atvestinỹs, tai vedlys visuomet yra iš nuotakos pusės, o jei nuotaka bus atvestinė̃, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
